klėbys

klėbỹs (dial.) sm. (4) J; M 1. rankų padėtis priimti ką ir apkabinti, glėbys: Dukrikė pažino motiną ir puolė jai į klėbį Varn. Tetutė paėmė vaiką į klė̃bį Sr. Suėmė kaip meška klė̃bį Vvr. Susiimkiam į klėbius ir pasirisma Lkv. Pati numie klėbė[je] kūdikelį parnešė S.Dauk. Ka Vicis suima į savo klė̃bį, tai dideliai i nebepasispurdulsi Slnt. Kiek ten to šieno: klėbiu panešamai Skd. Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, par kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Kopūstai išaugo su klėbiu kabinami Plng. ^ Mariškavojimas (mereškavimas) yra ne klėbiù sugrobamas (negreit, ne su jėga padaromas) darbas Plt. Kits žmogus tetinka darbuo su klėbiu (nekruopščiam darbui) Krtn. Su klėbiu groba, pro pažastis išsmunka (kas daug nori, mažai gauna) Šts. 2. rankomis apkabinamas ko kiekis, našta: Ar paimsi tą šieną į vieną klė̃bį? Kl. Šieną į ratus verta klėbiaĩs Užv. Klėbys šėko dobilų uždėtas [arkliui pašerti] Žem. Išsineša klėbį baltų lėkščių, pastato ant stalo Žem. Atsinešk klė̃bį malkų Trg. Į kaminą parnešiau tris klėbius virbų Vkš. Klėbỹs šieno, šiaudų, medžių J. Eina pasiėmęs medžių klėbį Pkl. Atnešk šakalių klėbį Nv. Karvėms daviau po du klėbiu šiaudų Lkv. Parnešk gerą klėbį medžių duonkepiuo pakurti Slnt. Atnešk, meldžiu, šieno ben klėbelį vieną SGI62. Jungas mano saldus yra, o klėbys mano lengvas I. 3. prk. kūdikis: Iš to dvaro visos mergės išeina su klėbiu LMD. Klėbiu nešina duonos neuždirbsi Šts. 4. dalgiakočio tarpas nuo vienos rankenos iki kitos: Per mažas dalgkočio klėbỹs, sunku pjauti Ll. Jau ka taisai dalgį, tai pataisyk i klė̃bį, kad nereiktum susirietus pjauti Slnt. 5. užsimojimas, kirtis dalgiu pjaunant: Padidink klėbį rugius pjaudamas, pamažink klėbį šieną pjaudamas Šts. Šieną pjauna mažu klėbiu, o varstą – didžiu Šts. Kad su lenketu dalgis, gal padidinti klėbį Šts.

◊ Diẽvą gáudyti su klėbiù būti perdėtai pamaldžiam: Jis Dievą su klėbiu gaudo Dr.

į klėbiùs (iš klėbių̃) eĩti (kìbtis, rìstis, susitvérti) ristis, imtis: Galim eĩti į klėbiùs, katras stipresnis, išprabavoti Slnt. Į klėbius vokytis negudrus kibties – bijo Šts. Einam ristis iš klėbių Pkl. Tuojau keli iš klėbių susitvėrė (susimušė) prš.

į klėbiùs susivèsti (מẽnytis) tuoktis, abiem esant be turto: Į klėbiùs susìvedė Šts. Į klėbiùs žãnijas, ne į gyvenimą eina KlvrŽ.

į klėbių̃ káimą (dvãrą) išeĩti (×susižẽnyti) neturtingai susituokti (ištekėti ar vesti): Juodu išėjo į klėbių kaimą Brs. Į klėbių dvarą susižanijom Šts.

iš klėbių̃ ristis, imtis: Na, dabar pamėginkiam iš klėbių̃ – katras stipresnis Brs.